Italija, kaip ir kitos Europos šalys, šiuo metu susiduria su senstančios visuomenės problema ir vis didėjančiu piliečių, vyresnių nei 50 metų, skaičiumi. Pagal neseniai paskelbtą Europos Komisijos ataskaitą, jei visi vyresni nei 50 metų žmonės būtų vienoje šalyje, tai būtų trečia pagal dydį šalis pasaulyje. Ilgėjanti gyvenimo trukmė - modernaus gyvenimo pasekmė: prieiga prie švaraus geriamojo vandens, geresnė sveikatos priežiūra ir geresnės darbo sąlygos yra tik keli to pavyzdžiai. Ir tai tik dar labiau skatina „sidabrinę ekonomiką”. To įrodymas - vidutinė gyvenimo trukmė ES išaugo iki 80 metų, kai JAV ji yra 77 metai - toli gražu nuo pasaulio vidurkio - 63 metų 90-tųjų pradžioje.
2024 m. vasario 13 d. įvyko esminė diskusija, kurioje dalyvavo Italijos ekonomikos ir finansų ministrė Lucia Albano ir Pasaulinės senėjimo koalicijos (GCOA) prezidentas Mario Ottiglio. Šio apskritojo stalo renginio metu tema „Sidabrinė ekonomika ir naujovės“ pranešėjai gilinosi į Sidabrinės ekonomikos keliamus iššūkius ir galimybes. Šiame straipsnyje aptarsime sidabrinės ekonomikos pasaulį, pagrindines pasekmes ir tai, kaip vyriausybė ir įmonės turi prisitaikyti, kad įveiktų iššūkius, pasinaudojant unikaliomis teikiamomis galimybėmis.
Svarbu suprasti, ką reiškia „sidabrinė ekonomika” ir ką šis terminas apima. Prasidėjusi Japonijoje, ši koncepcija įgavo pasaulinę reikšmę: apima ekonomines veiklas, produktus ir paslaugas, specialiai pritaikytus vyresniems nei 50 metų žmonėms. Įvertinus jos vertę, siekiančią stulbinančius 17 trilijonų dolerių, „sidabrinė ekonomika” sparčiai plečiasi.
Bet tai kelia klausimą - kodėl „sidabrinė ekonomika” yra tokia milžiniška verslo pasaulio dalis? Kai atsižvelgiame, kad vyresni nei 50 metų žmonės turi mažiau išlaidų, tokių kaip vaikų auginimas, ir turi daugiau finansinių išteklių, įskaitant santaupas, pradedame suprasti, kad ši grupė turi neįtikėtiną perkamąją galią. Taip pat verta paminėti, kad kartu su finansiniu stabiliu pagrindu atsiranda ir daugiau laisvo laiko prabangai, technologijoms ir kelionėms. Šių dalykų derinys sukuria ekonominių grupių galią, kurią verslai ir vyriausybės gali išnaudoti.
Suskaičiuota stulbinanti 17 trilijonų dolerių vertė, sidabrinė ekonomika sparčiai plečiasi, o tai pabrėžia senėjanti pasaulio visuomenė.
Senstanti demografija Italijoje yra gana didelė problema: su maždaug 14 milijonų vyresnio amžiaus piliečių, įskaitant reikšmingą skaičių šimtamečių, šalis išgyvena demografinius pokyčius. Italijos „sidabrinė ekonomika” yra reikšminga dėl 65 metų ir vyresnių asmenų poveikio: jie kontroliuoja 30% turto ir atsako už 30% šalies vartojimo. Tačiau apklausos atskleidžia šios demografijos rūpesčius: 85% jaudinasi dėl ligų, 42% patiria vienatvę ir 34% bijo finansinio nestabilumo.
.jpeg)
Italija - antroje vietoje pagal gyvenimo trukmę pasaulyje ir seniausia šalis Europoje. Artėjantis „sidabrinis cunamis" yra tiek galimybė, tiek iššūkis, reikalaujantis šalies organizacinės struktūros strategijos.
Italijos vyriausybė aiškiai supranta senėjančios populiacijos poreikių svarbą. Tai matyti iš veiksmų, kurių buvo imtasi 2023 m. sausio mėnesį, kai buvo pasiūlytas ir vėliau, 2023 m. liepos mėnesį, patvirtintas įstatymo projektas, kuris orientuotas į senyvo amžiaus piliečių orumo ir gyvenimo kokybės apsaugą. Naujoji įstatymų leidyba siekia skatinti daugybę įvairių aspektų, įskaitant žmogiškąsias, psichologines, socialines, kultūrines ir ekonomines vertybes įvairiose gyvenimo stadijose. Įgyvendinimas apima priemones socialinei izoliacijai mažinti, fizinės sveikatos palaikymui ir kitų paslaugų gerinimui.
Be to, stiprus dėmesys gyvenamajai aplinkai lėmė kontrolės mechanizmo sukūrimą Ekonomikos ir finansų ministerijoje. Tai parodo vyriausybės įsipareigojimus spręsti būsto problemas. Ilgalaikė programa, kaip apibūdino Lucia Albano, ne tik gerina pagyvenusių žmonių gyvenimo sąlygas, bet ir turi potencialą mažinti valstybės skolą.
Kitos senstančios visuomenės pasekmės apima naujų mokymo strategijų poreikį, kad būtų galima išlaikyti tempą su nuolat besivystančiais technologiniais pasiekimais: nuo internetinės bankininkystės ir virtualios ar papildančios realybės (angl. VR/AR), iki unikalių darbo vietų kūrimo, išnaudojant sukauptą patirtį ir išlaikant darbuotojų kvalifikaciją bei motyvaciją.
Mario Ottiglio iš GCOA pabrėžė tamprų ryšį tarp senjorų būsto situacijos ir inovacijų. GCOA pastarąjį dešimtmetį buvo pirmaujanti senėjimo klausimų atstovė. GCOA - pramonės šakų ir tarptautinių korporacijų koalicija, kuri siekia tapti pirmaujančiu verslo balsu “senėjimo” (angl. aging) klausimais.
.jpeg)
Ottiglio teigia, kad „jokia kita jėga tikriausiai neformuos nacionalinės ekonomikos, viešųjų finansų ir politikos kūrimo, kaip negrįžtamas pasaulio populiacijos senėjimas“, ir pabrėžia senėjimo iššūkius. Jis sako, kad auganti 50 metų ir vyresnių asmenų populiacija, kartu su gimstamumo lygio mažėjimu, skubina inovatyvių besikeičiančios visuomenės poreikius atitinkančių, sprendimų poreikį.
Privatus sektorius raginamas aktyviai įsitraukti į demografinių problemų sprendimą. „Sidabrinė ekonomika” tampa augimo varikliu ir privatus sektorius privalo pritaikyti darbo jėgos ir vartotojų pritraukimo strategijas. GCOA pabrėžia prisitaikymo prie kintančių vartotojų tendencijų svarbą. Įmonės skatinamos kurti verslo strategijas, orientuotas į vyresnes demografines grupes, skatinant socialinę atsakomybę ir kovojant su amžiaus diskriminacija.
Demografinės tendencijos tampa vis aiškesnės, o „sidabrinė ekonomika” rodo reikšmingą augimo potencialą. Politikų noras kurti sprendimus, darbo jėgos įtraukimas, prekių bei paslaugų pritaikymas vartotojams, indėlis į tvarų socialinį vystymąsi - priežastys dėl kurių, turėtume aktyviai įtraukti privatų sektorių į „sidabrinės ekonomikos” vystymą.
Pasaulinė darbo jėga sparčiai sensta, ir pagal „Bain & Co.“, „Didžiojo septyneto šalyse (Kanadoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Japonijoje, JAV, Prancūzijoje, Italijoje) darbuotojų, vyresnių nei 55 metų, dalis iki 2031 metų viršys 25% visos darbo jėgos, beveik 10 procentinių punktų daugiau nei 2011 m.“ Šis poslinkis reiškia, kad darbdaviai turės samdyti ir išlaikyti vyresnius darbuotojus, pripažindami jų potencialą ir patirtį.
Be to, verslai taip pat turėtų atsižvelgti į prieinamumo, įvairovės ir įtraukimo iniciatyvas, užtikrinant, kad vyresni darbuotojai turėtų tokias pačias galimybes savo darbo aplinkoje kaip ir jų jaunesni kolegos. Verslai privalo keisti savo poziciją ir kovoti prieš amžiaus diskriminaciją, jei nori toliau augti ir samdyti tinkamus kandidatus. Tai savo ruožtu reikalauja naujų iniciatyvų diskriminacijos švietimo tema, samdymo strategijų evoliucijos ir darbuotojų apmokymo planų kūrimo. Verslai ir organizacijos privalo dabar investuoti į „sidabrinę ekonomiką”, kad būtų pasirengę ateities iššūkiams.
Demografiniai pokyčiai kelia iššūkius ir galimybes G20 nariams, ir tai reikalauja politikų veiksmų. Vienas reikšmingiausių klausimų - slaugos paslaugų teikimas. Numatoma, kad iki 2040 m. OECD šalyse reikės 13,5 milijono naujų slaugytojų, o didelė slaugos našta šiuo metu tenka šeimos nariams, ir tai ypač paveikia moterų situaciją bei daro poveikį tiek psichologinei, tiek finansinei šeimų gerovei.
Šis slaugytojų klausimas aktualus ne tik dėl šeimų, bet ir didelio poreikio naujų darbo vietų. Vidutiniam populiacijos amžiui didėjant, vis dažniau pasitaikys situacijų, kai darbuotojai patiris sunkumų, būdami ir neformaliais šeimos narių slaugytojais. Be proaktyvių priemonių, ši slaugos našta ir toliau teks nesamdomiems, neapmokamiems šeimos nariams, sukeldama didelį psichologinį, emocinį ir finansinį spaudimą šeimose.
Vis svarbiau, kad skirtingos kartos veiktų drauge. Gyvename visuomenėje, kurioje kartų susiskaidymas ir supriešinimassukūrė nereikalingus barjerus ir stigmas. Dėl to socialinė evoliucija išlieka pagrindine tema, norint sukurti tvarią ateitį naujoms kartoms.
Įmonės skatinamos kurti skirtingas amžiaus grupes vertinančią kultūrą, atsiribojant nuo stereotipų. GCOA bendradarbiauja su didelėmis įmonėmis, pavyzdžiui, „Biogen“, „Bayer“, „Philips“ ir „Uber“, įsivaizduoja ateitį, kurioje inovacijos ir technologijos atlieka lemiamą vaidmenį įveikiant kliūtis, susijusias amžiaus diskriminacija.
Italijai susiduriant su iššūkiais ir galimybėmis, kurias kuria senstanti populiacija, inovatyvūs sprendimai, vyriausybės iniciatyvos ir privataus sektoriaus įsitraukimas yra būtini, norint įveikti „sidabrinės ekonomikos” niuansus.
Viešojo ir privataus sektoriaus pastangų sinergija bus gyvybiškai svarbi užtikrinant tvarią ir įtraukią ateitį senstančiai populiacijai tiek Italijoje, tiek už jos ribų. „Sidabrinė ekonomika” yra ne tik labai reikalinga, bet ir didžiulė ekonominio augimo, socialinės raidos ir inovacijų galimybė.
Pasaulis sensta ir šalys, įmonės bei visuomenė privalo priimti šį demografinį poslinkį. Turėtume pasinaudoti galimybe kurti įtraukiančią, klestinčią ir tvarią ateitį.
